atgurinti


atgurinti
atgùrinti tr. 1. atkirsti, atmušti: Ji man kirviapente sudžiūvusio sūrio atgùrino . | refl. tr.: Nagus atsigùrytau (imdamas akmenis) Vrn. 2. atgabenti: Atgurinau malkų vežimą Skdv. \ gurinti; apgurinti; atgurinti; įgurinti; išgurinti; nugurinti; pagurinti; pargurinti; pragurinti; prigurinti; sugurinti; užgurinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atgūrinti — atgū̃rinti intr. susikūprinus palengva ateiti: Atėjo senelis, atgū̃rino PnmR. Žiūrėk, tas vėl atgū̃rina su maišu Snt. gūrinti; atgūrinti; išgūrinti; nugūrinti; pasigūrinti; pargūrinti; prigūrinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgūrinti — atgū̃rinti vksm. Kàs gi čià atgū̃rina? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apgurinti — apgùrinti tr. apdaužyti: Tik kūkeliu nagus sau apgurino rš. | refl. tr.: Du rozu puolei, kulnus apsigùrinai! Srj. gurinti; apgurinti; atgurinti; įgurinti; išgurinti; nugurinti; pagurinti; pargurinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgūglinti — intr. pamažu ateiti, atgūrinti: Vos vos atgūglinau iš miesto Skp. gūglinti; atgūglinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgūruoti — žr. atgūrinti: Antai mūsų senis atgūruoja Skr. Atgūruoja per lauką su maišu ant pečių VšR. | prk.: O debesys jau ir vėl atgūruoja, bus lietaus VšR. gūruoti; atgūruoti; nugūruoti; pargūruoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atluibinti — atluĩbinti intr. ateiti, atgūrinti: Ans žadėjo ateiti, jug turės atluĩbinti KlvrŽ. luibinti; apsiluibinti; atluibinti; įluibinti; išluibinti; nuluibinti; parluibinti; priluibinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gurinti — gùrinti ( yti), ina, ino caus. gurti. 1. Kv trupinti: Tu, vaike, duonos nevalgai, tik gùrini Vs. Kam gùrini duonikę su tuo peiliu, pasiimk aštresnį Trg. 2. N daužyti, mušti, laužyti, ardyti, maigyti: Atėję langus gùrina Arm. Gùrina molinį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgurinti — išgùrinti tr. 1. išmušti: Vaikai išgùrino langą Prl. Aš tau dantis išgùrinsiu J.Jabl. Ledai išgùrino viską Vrn. Akis kap išgùryta, kap kumščiu išmušta, skauda ją Alv. 2. išvyti, išgrūsti: Tokiam ore išgùrino vaikus į kelionę Skr. Vaikiai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgūrinti — išgū̃rinti intr. sunkiai, palengva išeiti: Išgūrino namon A1885,399. Dėdė Nikodemas pasiėmė seną šautuvą ir vėl išgūrino į pakrūmę Vaižg. gūrinti; atgūrinti; išgūrinti; nugūrinti; pasigūrinti; pargūrinti; prigūrinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugurinti — nugùrinti tr. 1. nubrūžuoti, nutrinti; nudaužyti, numušinėti: Tu, pas mus bevaikščiodamas, slenksčius nugùrinsi Pls. | Pievos blogos, tai kol jas nugùrinom (nušienavom) – net pečiuose skripuoja Rod. 2. sunkiai nugabenti, nugrūsti: Baltaragis… …   Dictionary of the Lithuanian Language